Renginiai Šiandien rajone

Alytus ruošiasi tapti Lietuvos kultūros sostine

Alytus jau pradeda ruoštis 2022 metams, kai taps Lietuvos kultūros sostine. Ta proga surengtas forumas „ALKiS“.

2022 metais, kai Kaunas pritrauks visos Europos dėmesį, Alytus taps Lietuvos kultūros sostine. Ta proga Alytuje apsilankė buvusių ir būsimų Lietuvos kultūros sostinių atstovai. Forume „ALKiS“ jie dalijosi savo sekmės bei nesekmės istorijomis, įžvalgomis, ateities planais.

Ką reiškia būti kultūros sostine? 

Rugsėjo 21 dieną, penktadienį, Alytaus teatre vyko forumas „ALKiS“. Savo patirtimi su alytiškiais dalijosi buvusios Lietuvos kultūros sostinės: Zarasai 2008 (Zarasai tapo pirmąja Lietuvos kultūros sostine), Ramygala 2010, Žagarė 2015, Telšiai 2016 ir šiemet kultūros sostine tapusi Marijampolė. Taip pat forume savo planais dalijosi ir būsimos sostinės: Kaunas 2022, Rokiškis 2019, Trakai 2020, Neringa 2021.

Renginyje vyko dvi diskusijos: tarp buvusių kultūros sostinių ir tarp būsimų. Pirmoji dalyvių grupė svarstė apie tai, ką padarė, ką darytų kitaip, o antroji – dalijosi ateities planais, svarstė, kaip įtraukti bendruomenę.

„Kas mus neramino po tų metų – tai vadinamos „kultūrinės pagirios“. Po šitų didelių, nemokamų renginių kartelė jau užkelta, o finansavimo nebėra“, – komentavo Telšių atstovas.

Todėl buvo diskutuojama, ar kultūros sostinės renginiai turėtų būti mokami, ar ne. Čia dalyvių nuomonės išsiskyrė. Zarasų atstovė teigė, kad teisinga ir sąžininga daryti mokamus renginius. Telšių atveju, į atidarymo renginį, kuris buvo nemokamas, žmonės net netilpo. „Aš neskaidyčiau menko biudžeto į daug renginių, nes nukenčia kokybė“, – teigė Zarasų atstovė. Jai pritarė ir atstovas iš Ramygalos: „Geriau vienas įvykis per mėnesį negu dešimt renginių.“

Rytis Zemkauskas pristatė „Kaunas 2022“ viziją ir dalyvavo diskusijoje su būsimų kultūros sostinių atstovais.
Rytis Zemkauskas pristatė „Kaunas 2022“ viziją ir dalyvavo diskusijoje su būsimų kultūros sostinių atstovais.

Visi diskusijoje dalyvavę miestų atstovai pritarė teiginiui, kad kultūros sostinė nėra tik karūna, kurią miestas tais metais užsideda ir didžiuojasi, bet tai tęstinis projektas, buriantis bendruomenę, skatinantis teigiamus pokyčius mieste. Marijampolės atveju, tai netgi paskatino išvykusius menininkus sugrįžti į gimtąjį miestą.

„Dalyvavimas jau yra didžiulė nauda. Tai yra nueitas kelias, kuris veltui nenuėjo. Tą ir turime suprasti. Tai kasdieniai dalykai, kurie tarsi iš karto neveda į rezultatą. Mes labai mėgstame klausti: „O kokie rezultatai?“ O kur procesas? Džiaugsmas procese?“, – samprotavo diskusijoje dalyvavęs Rytis Zemkauskas, pristatęs „Kaunas 2022“ viziją.

Dėmesio centre – tiltai

Forumo dalyviai ne tik turėjo unikalią progą susipažinti su buvusių ir būsimų kultūros sostinių projektais ir vizijomis, bet ir susipažinti su Alytaus atstovų sukurta kultūros sostinės programa.

Alytaus atspirties tašku pasirinktas tilto vaizdinys: tiltas tarp kūrėjų ir bendruomenės, tarp istorijos ir ateities. Pagal tai ir kurtos programos: Atminties tiltai, Miegantys tiltai, (Ne)pastatytas tiltas, Atviri tiltai, Gelžbetonis tiltas su sparnais, Žalieji tiltai, Kylantis tiltas.

Plačiau apie „Alytus 2022“ viziją – nuotraukų galerijoje: