Kalba gyventojai Šiandien rajone

„Auksinį scenos kryžių“ į Alytų parvežusi Andra Kavaliauskaitė: „Čia yra namai“

Andra Kavaliauskaitė. © G. Šiuparis

Pirmą kartą miesto ir Alytaus teatro istorijoje „Auksinis scenos kryžius“ parvežtas į Alytų.  Prestižiniu Lietuvos teatro apdovanojimu įvertinta Alytaus miesto teatro aktorė ir režisierė Andra Kavaliauskaitė.

A. Kavaliauskaitė į Valstybinio Šiaulių dramos teatro sceną, kur vyko ceremonija, lipo pirmoji, mat pirmasis vakaro „Auksinis scenos kryžius“ buvo skirtas geriausiam debiutui / jaunajam menininkui, kuriuo buvo įvertintas režisierės socialinis tyrimas ir monospektaklis „SEEN“. Paskutinį kartą šį sezoną spektaklį galite pamatyti balandžio 16 d. Alytaus miesto teatre.

Aukščiausias Lietuvos teatro apdovanojimas Jūsų rankose. Kokios mintys ir jausmai Jus apėmė po šio įvykio?

Turbūt, kol kas nieko geriau nepasakyčiau, nei pasakiau tą vakarą, išgirdusi be galo džiugią naujieną. Negalėjau tuo patikėti tada, vis dar sunku patikėti ir šiandien. Turbūt tai viena tų retų gyvenime akimirkų, kai išties jauti ne tik džiugesį, bet ir laimę. Ją jutau ne tik savyje, bet ir per artimuosius. Be galo gera, kad yra tiek žmonių, kurie džiaugiasi kartu. Jie puikiai žino, kaip ir kiek iki šiandienos ėjau. Šis įvertinimas yra kaip mažytis ženklas nepasiduoti, kad ir kaip būtų sunku, o kartais net nepakeliama, visiems, kurie lygiai taip pat uoliai eina savo keliu, lydimi ne tik palaikymo, bet ir įvairiausių spjūvių.

Tai įvertinimas  ne tik man, bet mūsų teatrui. Įvertinimas ir „Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centrui“, kuris daro be galo didelį ir dar didesnės pagarbos vertą darbą.

Taip įvertinimas ir tiems, kurie atvirai kalba apie žaizdas, nepabūgę atstūmimo, nes tvirtai žino, dėl ko tą daro. Dėl JO/JOS, kuriems mūsų šią akimirką labai reikia. Pastaruosius pusę metų nepaliaudama kartoju: ne veltui žemėje gimėme ne po vieną. Tada juk būtume gimę dykumoje, tiesa? Bet esame čia, kur yra labai daug žmonių. Vadinasi, ne veltui. Esame tam, kad būtume ramstis vienas kitam. Ne tik artimam, bet ir tam, kurio nepažįstame. Skamba, kaip pasaka ar legenda, tiesa? Bet tai yra tiesa. Ir tą nemeilę, keliaujančią iš kartos į kartą mes galime pagydyti meile. Tai labai svarbu. Tą matau beveik po kiekvieno „Seen“ spektaklio.

Kiekvienąkart po spektaklio grįžtu namo su dar didesniu tikėjimu, kad mes savyje turime daug daugiau jėgų padėti kitam nei patys galvojame ar jaučiame. Tik neretai jų neišnaudojame. Aš netikėjau, kad menas gali gydyti. Nežinau ir šiandien, ar jis turi tokios galios. Bet matau savo akimis, kad tikrai gali ištiesti pagalbos ranką.

Pirmasis vakaro „Auksinis scenos kryžius“ buvo skirtas geriausiam debiutui / jaunajam menininkui, kuriuo buvo įvertintas A. Kavaliauskaitės socialinis tyrimas ir monospektaklis „SEEN“

Alytaus miesto teatro komanda pasitiko jus, atkartodama filmavimo scenas, kuriant monospektaklį „Seen“, kai teigiamas atsakymas į klausimą reiškia tylų šviečiančio mobilaus telefono pakėlimą. Tai Jums buvo netikėta?

Tai, ką jaučiu yra ta laimė, kurios laukiau labai ilgai, kuria netikėjau. Tiksliau, tikėjau viduje, nes aš labai tikiu tuo, ką darau, tik mano kelias nebuvo lengvas iki to. Tai, kas ateina dabar, yra ramybė, kurią aš be galo branginu. Be galo gera buvo grįžti į Alytų. Tai ką padarė kolegos, tai vienas gražiausių dalykų, nutikusių mano gyvenime. Ir tada supranti – taip, čia yra namai.

Naujame Alytaus miesto teatro spektaklyje „Karalystė“ (rež. A. Lebeliūnas) atlikote pagrindinį moters vaidmenį, tačiau jau pradėjote režisuoti ir naują spektaklį. Kokie tolimesni Jūsų kūrybiniai planai?

Mano planai nėra jau tokie tolimi. Su komanda esame naujojo monospektaklio „Kitokia“ kūrybiniame procese. „Seen“ pasakojo apie valgymo sutrikimus ir nemeilę sau, o ši istorija kalbės apie ankstyvą nėštumą ir abortus. Taip, kalbame apie žaizdas. Bet tik tokiu būdu su jomis susipažįstame. Tik susipažinę mes galime pradėti kalbėti bei kalbėtis ir padėti kitam.

Ir jau dabar galiu pasakyti, kad tai dar viena didelė dovana, tik nežinau, kas ir iš kur man jas dalina. Vieni tai vadina likimu, kiti…. Jos vaisiumi pasidalinsime jau birželio 27 d. 18 val. Alytaus miesto teatre.

Ačiū už pokalbį!