Kalba gyventojai

Legendinę kavinę atgaivinęs prancūzas – apie miestą, kuriame nori pasilikti

Simon Naffre atgaivino legendinę menininkų kavinę „Pušis“.

Prancūzas Simon Naffre alytiškiams žinomas kaip legendinės menininkų kavinės „Pušis“ savininkas. Simon Alytuje gyvena jau apie 8 metus ir kraustytis kitur dar tikrai negalvoja. Dzūkijos sostinėje jis ne tik vadovauja kavinei, bet ir laisvalaikiu muzikuoja, groja būgnais. Pasikalbėjome su Simon apie jo kavinę ir priežastis, kodėl pasiliko Alytuje.

Viename interviu esate sakę: „Mes norime atkurti tai, kas buvo, kartu įnešti ir kažką naujo.“ Kaip manote, ar pavyko įgyvendinti šį tikslą?

Gyvename 2017 metais ir daug kas pasikeitė nuo 1980-ųjų. Tų laisvai mąstančių žmonių, kurie tais laikais sudarė lankytojų pamatą kavinėje „Pušis“, jau seniai nebėra. Naujoji karta yra visiškai kitokia, jiems rūpi visai kiti dalykai. Mes norėjome sukurti vietą, kurioje net ir labai skirtingi žmonės jaustųsi gerai: ateitų su savo džiaugsmais, viltimis, problemomis ir sprendimais. Mes matome save viso to sūkuryje tarsi būtume lankytojų gyvenimo katalizatorius. Be to, prisidedame prie kultūrinio gyvenimo, organizuodami įvairius renginius: koncertus, knygų pristatymus, diskusijas, susibūrimus, kuriuose žmonės gali tiesiog pasidžiaugti savo vakaru, nesvarbu, ar švęstų gimtadienį ar kitą šventę. Mes didžiuojamės, kuo ši vieta tapo ir tai pasiekti nebuvo lengva, teko susidurti su daugybe problemų ir piktų žmonių.

Kokios naujovės kavinės lankytojų laukia šiandien?

Pastaruoju metu stengiamės kurti labiau įtraukiančią aplinką, papildant ją žaidimais. Tai padės mūsų lankytojams būti labiau užimtiems. Mes tikime, kad žaisti yra smagu, tad drąsiai eksperimentuojame.

Pasirinkote kurti verslą Alytuje. Ar nesigailite šio sprendimo?

Visada būna abejonių: „O kas, jei?“. Abejoti yra normalu, ypač, kai kuri naują verslą. Alytuje gana sudėtinga įsitvirtinti verslą, nes jame per mažai žmonių, kuriuos pavyktų išlaikyti. Susidomėjimas yra ribotas ir lengvai kintantis. Turi būti lankstus, pasirengęs prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

Kodėl, jūsų nuomone, Alytuje gyventi ir kurti verslą yra geriau nei Kaune ar Vilniuje?

Gyventi ir kurti verslą – tai du labai skirtingi dalykai. Gyvenimą Alytuje pasirinkau dėl daugelio priežasčių: nedidelė bendruomenė, viskas yra lengvai pasiekiama pėsčiomis, daug laisvos erdvės. Tai tarsi gyvenimas didelėje smėlio dėžėje: čia daug ką galima nuveikti, pavyzdžiui – sportuoti. Kiekvienas renkasi ir pats atranda savo kelią.

Kalbant apie verslą, tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Miestas yra nuolat priklausomas nuo politikos ir viešos nuomonės, todėl jame kurti verslą gali būti sudėtinga. Eksperimentuoti su maistu paprasčiau didžiuosiuose miestuose, bet jei nusprendei atidaryti piceriją Alytuje, didelė tikimybė, kad sulauksi sėkmės.

Kuo jus žavi Alytus?

Žinoma, lengvas susisiekimas. Tačiau ne miestas kuria žmones, bet žmonės kuria miestą. Džiugu, kad per pastaruosius dvejus metus miesto valdžia stiprino tai, ką aš asmeniškai laikau dėmesiu alytiškiams. Taip pat Alytuje yra nemažai iniciatyvių žmonių, prisidedančių prie miesto savo idėjomis, renginiais ir ne dėl pinigų, bet dėl žmonių. Ir nepaisant to, ar tai sėkmingos idėjos, manau, kad tai yra šaunu.

Palyginkite savo gimtojo miesto žmones ir alytiškius. Kuo skiriasi gyvenimo tempas ten ir čia?

Mano gimtajame Bourges mieste Prancūzijoje žmonės gyvena žymiai greitesniu tempu: vaikšto greičiau, valgo greičiau ir pan. Bet, kai galvoju apie savo gimtąjį miestą, suprantu, kad jis per tuos metus nelabai pasikeitė. O Alytus padarė gana didelę pažangą vien per pastaruosius 10 metų! Jei vis daugiau žmonių persikels gyventi į Alytų, žmonės turės prisitaikyti prie pokyčių, tada ir čia gyvenimo tempas taps greitesnis.

Ačiū už pokalbį!