Kalba gyventojai

TV3 žinių reporterė Agnė Čeplinskienė: „Žinojome, kad sugrįšime į Alytų“

TV3 žinių žurnalistė Agnė Čeplinskienė teigia, kad sprendimas atsikraustyti į Alytų buvo gerai apgalvotas.

Prieš kelis mėnesius TV3 žinių žurnalistė Agnė Čeplinskienė su šeima iš sostinės atsikraustė į gimtąjį Alytų. Daugelis žmonių išgirdę šią naujieną neslėpė nuostabos ir netgi kritikavo šį moters sprendimą, tačiau, anot žurnalistės, Alytus turi tai, ko jai ir jos šeimai labiausiai trūko Vilniuje. Agnė mielai sutiko papasakoti „Kalba Alytus“ skaitytojams apie gyvenimą gimtajame mieste.

Kada išsikraustėte gyventi į Vilnių ir kiek metų gyvenote sostinėje?

Į sostinę persikėliau baigusi mokyklą – esu gryniausia jotvingietė, Jotvingiuose mokiausi nuo pirmos klasės. Vilniuje prabėgo beveik 10 metų – įsimintinų, įdomių, studentiškų ir darbingų.

Kas paskatino keltis į Alytų?

Visuomet žinojome, kad sugrįšime į Alytų. Tik nežinojome, kad taip greitai. Norėjosi daugiau žalumos, nedidelių atstumų, savo kiemo, o svarbiausia – norėjome daugiau laiko skirti šeimai. Gyventi dideliame mieste ir visa tai turėti pasirodė sudėtinga. Alytaus idėją ir mano, ir vyro darbdaviai suprato, palaimino, tad netrukus pradžiuginome ir artimuosius.

Kaip tai paveiks Jūsų darbą TV3 žiniose?

TV3 žiniose dirbu reportere. Čia dirbti pakvietė po praktikos žurnalistikos studijų metais. Man tai buvo didelis įvertinimas, kadangi TV3 žinios yra žiūrimiausios Lietuvoje jau daugelį metų.

Šiuo metu esu motinystės atostogose. Su vyru auginame du vaikučius, tad dabar visas dėmesys jiems. Į žinias sugrįžti turėčiau po metų, laikas labai greitai bėga.

Prisipažinsiu, labiausiai gaila kolektyvo, per tiek metų tapome draugais. Taip pat suprantu, kad karjeros galimybių, kokios galėjo būti sostinėje, čia, Alytuje, nebus. Žurnalistinis darbas čia taip pat bus kitoks – juk visi svarbiausi politiniai sprendimai priimami sostinėje, daug įvykių ir pan. Kita vertus, čia gyvena žmonės, kurie visų sprendimų pasekmes jaučia kur kas labiau nei gyvenantieji didmiestyje. Stebiu viską iš šalies, matau, kad Alytuje ir aplink jį gyvenimas vyksta savu tempu – manau, kad darbo, temų reportažams bus ir čia.

Šiandien Agnė Čeplinskienė visą savo laiką ir dėmesį skiria savo vaikams.

Kaip jaučiatės grįžusi į Alytų?

Dabar, kai manęs klausia, kaip tas gyvenimas Alytuje, visiems sakau vieną ir tą patį: kaip kurorte su miesto privalumais. Alytus – žalias miestas, sutvarkyti parkai, aplink miškai. Yra kur pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais. Atstumai nedideli, viskas praktiškai ranka pasiekiama. O prireikus – Kaunas, Vilnius irgi netoli. Tačiau kitaip nei didmiesčiuose, nekokybiškos paslaugos čia tiesiog ilgai neišsilaiko, tad ir verslininkams, manyčiau, kartelė iškelta. Na, o svarbiausia – čia yra mūsų šeima, patys artimiausi žmonės. Ko daugiau reikia?

Kaip vertinate pokyčius šiame mieste?

Miestas tikrai išgražėjęs. Bet labai ir nosies riesti nėra ko. Turim ir pastatų vaiduoklių, daugiau klausimų nei atsakymų keliančių valdžios sprendimų, nenaudojamų prieplaukų ir taip toliau. Daug prastų atsiliepimų apie skubiąją medicininę pagalbą, nesąžiningus įvairių įstaigų darbdavius ir pan. Trumpai ir nesiplečiant.

Jeigu visi alytiškiai, pradedant darbininkais, baigiant vadovais dirbtų nuo dūšios, atvirai, dirbtų ne tik iš inercijos, dėl ir iš popierėlio, o įsigilintų, įsiklausytų – manau, kad miestas atgytų visomis prasmėmis. Tiesa, prieš kelias dienas su vyru lankėmės Alytaus teatro renginyje – pamatėme nemažai kūrybiško, aktyvaus jaunimo. Apie turinį. Tai įkvepia.

Kaip skatinti žmones gyventi Alytuje?

Žmonių nereikia skatinti. Kiekvienas turi rinktis gyventi ten, kur jaučiasi laimingas, reikalingas, gali save realizuoti. Labai gerai kur nors išvykti, pakeisti aplinką. Dažnam tai atveria akis. Tuomet gali palyginti, objektyviau įvertinti ir pasirinkti. Mes su šeima mėgstame keliauti. Gera kur šilta, saulėta, žmonės daugiau šypsosi. Bet po savaitės ar dviejų vis tiek aplanko jausmas – visur gerai, namie geriausia.

Ko palinkėtumėte alytiškiams, gyvenantiems sostinėje ar kitame mieste, bet jaučiantiems ilgesį gimtajam miestui?

Gyventi reikia dabar. Ne rytoj. Ir dar gerai gyventi savo gyvenimą.

Ačiū už pokalbį!